Kirtimu vadinamas kalvystės arba šaltkalvystės darbas, kuomet metalas padalinamas į ruošinius, juos atkertant, arba kuomet  nukertamas metalo paviršius. Nestori ruošiniai kertami kirstuku, suduodant per jį plaktuku. Viela gali būti kertama, uždėjus ją ant įtvirtinto į spaustuvus kirstuko, ašmenimis į viršų ir suduodant per ją plaktuku.Vienam kirstuko ašmenų mm ilgiui reikia 40 g plaktuko masės . Kai kirstuko ašmenų ilgis yra 10 mm, tai jam reikia 400 g plaktuko. Centrų žymeklis smūgiuojamas 150 – 200 g masės plaktuku,kalimui bei remonto darbams naudojamas 400 – 600 g masės plaktukas, o storo lakšto lenkimui reikia iki 1 kg masės kūjelio.
Kirstukai
Kirstuku vadinamas pleišto formos rankinis metalo pjovimo įrankis , kuriuo kertamas metalas. Kirstukus naudoja kalviai karštam metalui kirsti ir šaltkalviai, šaltam metalui kirsti.Kirstukų yra įvairių rūšių. Vieni skirti metalui atkirsti, kitais metale iškertami grioveliai ir pan.
Kirstukai gaminami iš įrankinių anglinių bei legiruotų plienų. Jų ašmenys grūdinamos.Jos turi būti labai kietos.Pentis grūdinama iki vidutinio kietumo,o kotas negrūdinamas.Kirstuko ašmenys galandamos įvairiais kampais, nuo 35 iki 70 laipsnių. Grūdinimo kampas priklauso nuo to, kokį metalą kirsime: minkštas metalas kertamas kirstuku, turinčiu smailesnes ašmenis, o kietas – bukesnes.
Kirstukų būna įvairių rūšių.Dažniausiai naudojamas paprastas šaltkalvių kirstukas.Be jo šaltkalbystės darbams dar yra naudojami : kryžminis kirstukas, žymeklis, skylių pramušimo kirstukas, specialus griovelių iškirtimo kirstukas. Neįgudusiam naudojantis kirstuku pasitaiko, kad smūgiuojant plaktukas nepataiko į kirstuko pentį, arba nuo jos nuslysta ir suduoda per ranką, laikančią kirstuką.Pradedantiems mokytis kirsti, patartina ant kirstuko koto užmauti storesnės gumos apskritą lopinėlį. Kirstukas naudojamas ne tik atkirsti metalą,bet ir nulyginti aštrias dirbinio briaunas, nukirsti kniedžių, varžtų galvutes ir kt. Tam geriausiai tinka plokščias šaltkalvių kirstukas. Ruošiantis dirbti sudėtingesnius darbus, reikė įsigyti  ir kitų rūšių kirstukų.

Kirstuko paruošimas
Naudoti galima tik gerai išgaląstus, aštrius kirstukus. Žinodami kokį kirsite metalą,atitinkamai turite išsigaląsti kirstuką. Vidutinio kietumo ir kietus metalus galėsite kirsti kietai užgrūdintu kirstuku, jo ašmenis išgalandę 60 – 70 laipsnių kampu.Kirstuką galąskite elektriniu galąstuvu, turinčiu vidutinio grūdingumo galandimo diską. Pridėkite prie besisukančio disko kirstuką taip, kad jo ašmenų plokštuma lygiai priglustų prie disko paviršiaus ir, nestipriai spausdami, lygiai vedžiokite jį į šonus. Nevartykite ir nekilnokite koto .Disko sukimosi kryptis turi būti link ašmenų. Atminkite, kad galandant elektriniu galąstuvu įrankio paviršius greit įkaista, ypač smailioji vieta, nuo ko kirstuko ašmenys gali suminkštėti ir jis metalo nekirs. Todėl galąsdami kirstuką , jį dažnai aušinkite vandeniu, t.y. pagalandę kelias sekundes, kirstuko ašmenis panardinkite į indą su vandeniu. Išgalandę vieną ašmenų pusę, kirstuką apverskite ir galąskite antrąją. Jei norite patikrinti ar teisingai išgalandote kirstuką, pasigaminkite paprastą šabloną. Jį galite gaminti iš storo kartono,medžio klijuotės arba skardos : matlankiu išmatuokite ir nusibrėžkite kampus ir juos išpjaukite.Žinodami kokiu kampu reikia išgaląsti kirstuką, pamatuokite, jo ašmenis įstatę į atitinkamą išpjovą. Jei išpjovos ir ašmenų šonai sutampa, tai išgalandote teisingai, o jei ne, tai pataisykite.
Dažnai naudojantis kirstuku, ypač kai jo pentis nepakankamai užgrūdinta, nuo plaktuko smūgių ji tampa panaši į grybo kepurę.Tokiu kirstuku nesinaudokite. Smūgiuojant plaktuku, nuo penties gali atitrūkti metalo atšaiža ir sužeisti, o be to ir plaktuku į ją sunkiau teisingai smūgiuoti. Pastebėję, kad kirstuko pentis užplakta, nulyginkite jos šonus dilde, arba galąstuvu. Per daug kieta pentis irgi negerai: nuo kieto metalo smūgio metu labiau atšoka plaktukas ,o kadangi kietai užgrūdintas metalas dar yra ir trapus, tai smūgio metu gali nuo jo atitrūkti atšaižos ir sužeisti.

Kirstuko naudojimas
Gerai išgaląstu kirstuku galite kirsti įvairių rūšių ir dydžių metalo ruošinius: strypus, šynas, vielą, skardą ir pan. Galite kirsti ,padėję ruošinį ant masyvios lygios minkšto plieno plokštės. Kirsti pradėkite nuo krašto ir, neskubėdami, pridėję kirstuko ašmenis prie žymėjimo linijos, dešine ranka plaktuku smūgiuokite į  pentį, kaire tvirtai laikydami kirstuko kotą.Jeigu iš vienos pusės nepavyks perkirsti ruošinio, tai jį apverskite ir kirskite iš kitos. Jei reikia perkirsti metalo lakštą, kurio žirklėmis perkirpti neįmanoma, tai pasinaudokite spaustuvais ir kirstuku.Lakštą į spaustuvus įveržkite taip, kad kirtimo žymėjimo linija būtų arčiausiai spaustuvų  žiaunų briaunos.Kirskite kirstuko ašmenis į žymėjimo liniją nukreipę 30 laipsnių kampu, ir horizontaliai.Jeigu šio darbo metu kirstuką laikysite ne horizontaliai, o virš žymėjimo linijos, tai jo ašmenys perkirs ne tik ruošinį, bet ir spaustuvų žiauną, o jeigu žemiau, tai jis metalo neperkis, o tik užlenks.
Jeigu jums reikia  metalo lakšto viduje iškirsti angą, tai  ,pirmiausia,  nubrėžkite jos kontūrus, po to išsirinkite ploną grąžtą ir, žymekliu šalia pažymėtos linijos, iš vidaus, įmuškite duobutes grąžtui.Duobutes žymėkite taip, kad išgręžtos skylutės būtų arti žymėjimo linijos ir viena kitos.Taip paruoštą metalą padėkite ant kirtimo plokštės ir siauru kirstuku, galite kryžminiu, iškirskite tarpus tarp skylučių. Žymėjimo linija turi matytis. Iki jos turėsite nudildyti nelygius kirtimo kraštus.
Jeigu teks kirsti metalo paviršių, tai kirstuku naudokitės taip, o jei kirsite griovelį. Kirsdami storesnį metalo ruošinį, kirstuką palenkite kampu į ruošinio plokštumą.
Saugaus darbo taisyklės
Metalo kirtimas yra nepavojingas  darbas, jeigu tvarkingai paruošite ir teisingai naudosite kirstukus.Kirstukas turi būti aštrus, jo pentis lygi be užplakimų; plaktukas, kuriuo smūgiuosite į kirstuką, turi tvirtai laikytis ant koto, jo pentis lygi, o svoris atitikti kirstuko ašmenų ilgį.Smūgiuoti I kirstuką galima tik tuomet, kai jo ašmenys prispausti prie metalo ties žymėjimo linija.Kirstuką laikant kairiąja ranka jo pentis turi nejudėti.